AUTOPORTRETAI: A. ŠLAUSTAS, T. KUTAVIČIUS, D. NAUJOKAITIS, J. HAFFNERIS
(Lietuva – JAV)
Arūnas Šlaustas – keyb, p
Tomas Kutavičius – p, keyb
Jonathon Haffner – saxes
Dalius Naujokaitis – dr
____________________________________________________________________________
Specialiai šiam festivaliui sumanytas netradicinės sudėties projektas žada netradicinę, grindžiamą intuicija ir ekspromtais, muziką. Projekto idėja kilo grupės klavišininkams Šlaustui ir Kutavičiui, prieš dešimtmetį pradėjusiems koncertuoti dviese.
Anot jų, panašiu bendradarbiavimo principu, kaip jųdviejų, vadovaujasi ir šis kvartetas: kiekvienas jo narys pateikia savo temą, o grupė ją kolektyviai išplėtoja. „Iš savotiškų eskizų improvizuodami bandysime sukurti keturis skirtingus savo autoportretus. Kiek tai pavyks, paaiškės tik scenoje“, – aiškino Šlaustas.
Klavišininko ir kompozitoriaus Arūno Šlausto kūryba grindžiama džiazo bei akademinės muzikos dialogu.
Savo karjerą atlikėjas pradėjo kaip akademinis muzikantas. Baigęs klasikinio fortepijono specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), jis surengė ne vieną akademinės muzikos rečitalį, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, dalyvavo šiuolaikinės muzikos projektuose kaip ansamblio „Ex tempore“ narys ir vienas įkūrėjų.
Pianistas bendradarbiavo ir su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, Vilniaus styginių kvartetu, liaudies muzikos grupėmis, rašė kompozicijas ir grojo su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru.
Džiazuoti A.Šlaustas pradėjo 1987 metais Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende, vėliau buvo Arnoldo Gurinavičiaus kvarteto, „The New Lithuanian Trio“, Danieliaus Praspaliauskio kvarteto bei diksilendo klavišininkas, įkūrė kartu su Praspaliauskiu kvintetą „Contra Jazz“.
Su įvairiais kolektyvais pianistas koncertavo Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir Estijoje.
LRT fonduose sukaupta per 100 šio kūrėjo įrašų solo ir su įvairiais atlikėjais. LMTA leidybos centras yra išleidęs jo pjesių rinkinį džiazo ansambliams. Šlaustas yra LMTA džiazo katedros docentas.
Kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius – vienintelis iš šio kvarteto anksčiau yra muzikavęs su visais jo nariais. Jis, kaip ir kolega, turi patirties tiek džiaze, tiek akademinėje kūryboje. Tomas įgijo abiejų krypčių išsilavinimą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei LMTA – pastarojoje studijavo kompoziciją.
Jis savitai jungia kūryboje džiazo ir klasikinės muzikos priemones, kaip atlikėjas puikiai valdo klavišinius instrumentus ir vokalą. Tuo daug sykių įsitikino svarbiausių šalies džiazo festivalių publika. Muzikas taip pat gastroliavo su įvairiais kolektyvais daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.
Džiazo scenoje Tomas bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais.
Iš solinių jo džiazo projektų paminėtini „Pasikalbėjimas su savo siela“ (1991), „Magister Ludi“ (2001), „Rudens giesmė“ (2004).
Palankaus kritikų įvertinimo ir atlikėjų dėmesio sulaukia taip pat akademiniai Kutavičiaus opusai. Jo Koncertas „Dieviškas šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo išrinktas „Geriausiu 2013 metų kūriniu“, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui sukurta opera vaikams „Nykštukas nosis“ – apdovanota Kauno miesto „Fortūnos“ prizu, o muzika teatro studijos „Ąžuolas“ projektui „Kelionė“ įvertinta Tarptautinio teatrų festivalio Grenoblyje „Grand Prix“.
Tomas Kutavičius sukūrė operų, baletą, miuziklų vaikams, daug muzikos įvairių šalies teatrų dramos spektakliams, taip pat Tokijo „Doros“ teatro spektakliui. Jo akademinė kūryba, kaip ir džiazas, yra temperamentinga, alsuojanti improvizacijos polėkiu.
Saksofonininkas Jonathonas Haffneris užaugo Pietų Kalifornijoje. Groti saksofonu jis pradėjo vaikystėje, vėliau studijavo muziką Niudžersio universitete.
Persikėlęs į Niujorką, Haffneris pradėjo intensyvią karjerą. Čia jis koncertavo ir įrašinėjo su Butchu Morrisu, Elliotu Sharpu, Billu Frisellu, Jasonu Moranu, Stevenu Bernsteinu, „Medeski, Martin & Wood“, Uri Caine‘u, Jimu Blacku, Eddie Hendersonu, Chrisu Potteriu, Jesse Harrisu, „Brazilian Girls“, Brianu Blade‘u, Grahamu Haynesu, „The Nublu Orchestra“, Artu Baronu, Davidu Binney, Craigu Tabornu, Kenny Wollesenu, Rickie Lee Jonesu, Redu Baraatu ir kitomis Niujorko žvaigždėmis.
Haffneris yra vienas grupės „Himalayas“ lyderių, nuolatinis Daliaus Naujokaičio scenos partneris.
Jis dalyvaudavo avangardinio kino kūrėjo Jono Meko (1922-2019) ansamblio „Now We Are Here“ projektuose, ne kartą muzikavo su Jono Meko gerbėjais Lietuvoje.
Avangardinės eksperimentinės muzikos bei laisvojo džiazo būgnininkas Dalius Naujokaitis jau ketvirtį amžiaus gyvena ir dirba Niujorke, bet nuolat parvyksta muzikuoti į Lietuvą. Jis buvo subūręs gimtinėje kolektyvą „Naujo Atomic Orchestra“, su kuriuo gastroliavo Austrijoje ir Kroatijoje, taip pat grojo su „Traffic Trio“, saksofonininku Liudu Mockūnu, vietos džiazo jaunimu bei JAV improvizuotojais.
D.Naujokaičio džiazo karjera prasidėjo Lietuvoje: nuo 1986 m. jis grojo Skirmanto Sasnausko džiazo ansamblyje, vėliau tapo Juozo Milašiaus ansamblio „Gitarmanija“ nariu, susidomėjo „noise“ muzika.
Gyvendamas Vilniuje būgnininkas grojo su daugeliu šalies džiazo meistrų, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Petru Vyšniausku, Tomu Kutavičiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, su įvairiomis roko, džiazo, panko, populiariosios muzikos grupėmis.
1995-aisiais filmininko Jono Meko kvietimu Dalius nuvyko už Atlanto ir ten pasiliko – įkūrė su bendraminčiais Jono Meko „Kino antologijos archyve“ grupę „Free Music on Second Street“, intensyviai bendradarbiavo su pačiu filmininku, Eugenijumi Varkaliu, Audriumi Naujokaičiu.
Daliaus muzika skamba Meko filmuose „Happy Birthday To John Lennon“, „On My Way To Fujijama I Saw“, „This Side Of Paradise“.
Kūrėjo džiazo karjera Niujorke prasidėjo, susipažinus su avangardininku Kenny Wollesenu. Dalius įsiliejo į šio būgnininko grupę, veliau pats ėmė burti kolektyvus, inicijuoti įvairius projektus, įsitraukė į Niujorko klubinį gyvenimą.
Už Atlanto būgnininkas grojo ir įrašinėjo kūrinius su daugybe žinomų improvizuotojų, taip pat su kolektyvais „Nublu Orchestra“, „Now We Are Here“, „Brooklyn Bears“, „Tiger Lithy“, Nicko Gianni grupe „Evolution“, Kenny Wolleseno „Wollesonic Labaratorys“ bei „The Himalayas“, bendradarbiavo su šokių muzikos grupe „Brazilian Girls“ ir daugeliu kitų kūrėjų.
Su Niujorko menininke Sandra Koponen Dalius subūrė grupę „Untytė“, kurios įkvėpimo šaltinis – lietuviškos sutartinės. Vėliau kitas projektas – „Rasa Rasa“, būgnininko sumanytas drauge su Wollesenu ir Haffneriu, suvienijo improvizacinės muzikos kūrėjus bei sutartinių atlikėjas iš Lietuvos. Jis dokumentuotas kompaktinėje plokštelėje „Wollesen, Haffner, & Naujo: Rasa, Rasa“, kurią 2014 metais išleido legendinė Johno Zorno leidykla „Tzadik“ .
Naujokaitis jau nemažai nuveikė teatre bei kine. Su Juozu Milašiumi ir Valdu Pranuliu 1994 m. jis pastatė spektaklį „Moteris smėlynuose“ (pagal Kobo Abės romaną), su Vilija Naujokaitiene sukūrė muziką kino filmui „Viena meilės istorija“ (režisierius Julius Žižliauskas).
Niujorke menininkas drauge su Kenu Jacobsu sukūrė muzikinį kino projektą „Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts“, bendradarbiavo su moderniojo šokio grupe „Limbic Six“ bei „Tiny Mythic Theatre“, sukūrė kino filmus „Durys“ („The Door“, 2011) ir „Natos „Diriguojančiai mašinai“ (2012). Tai filmai, sumanyti kaip partitūros jo muzikiniam kūriniui „Diriguojanti mašina“ – atliekant šį kūrinį, dalyvavo ir Daliaus mama, kuri grojo mezgimo mašina.
„Jis yra visiškai užvaldytas savo meno. Pametęs protą dėl muzikos mūzų, jis eina į priekį nenuspėjamai ir pavojingai, kaip ir visi poetai“, – taip lietuvį būgnininką yra apibūdinęs jo bičiulis šviesaus atminimo Jonas Mekas.
2016-aisiais Naujokaitis apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui.
