VILNIAUS KOLEGIJOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS ETHNIC WAVES

VILNIAUS KOLEGIJOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS ETHNIC WAVES

(Lietuva – Azerbaidžanas;  meno vadovas Vladimiras Čekasinas)

Vladimir Čekasin – saxes, voc, author

Shahriyar Imanov – tar

Arifa Imanova – qanun

Richardas Banys  – keyb

Folkloro ansamblis „Vydraga“ (vadovas Algirdas Klova)

Birštono festivalis neįsivaizduojamas be maestro Vladimiro Čekasino išradingų projektų su studentais,  stebinančių nežabota autoriaus vaizduote ir kūrybos polėkiu. Šie projektai atvedė ne tik į Birštono, bet apskritai į džiazo sceną daug talentų, tapusių šalies džiazo pasididžiavimu.

Jau ne  kartą maestro įtraukė į savo teatrališkas kompozicijas Birštone ir užsienio svečių. Su Vilniaus kolegijos studentais čia yra muzikavę škotai iš Edinburgo Stevensono koledžo bei latviai iš Jazepo Vytuolio muzikos akademijos.

Šį kartą greta Vilniaus kolegijos studentų ir absolventų išvysime Azerbaidžano nacionalinės konservatorijos dėstytojus Shahriyarą Imanovą ir Arifą Imanovą,  grojančius etniniais styginiais instrumentais taru ir „quanun“. Mat Vladimiro Čekasino naujausio projekto „Ethnic waves“ idėja – atskleisti įvairių tautų folkloro sąsajas, nors tų tautų kultūros labai skirtingos.

Etninį projekto koloritą svečiai kurs kartu su lietuvių folkloro grupės „Vydraga“ muzikantais Algirdu Klova, Regimantu Žitkausku, Robertu Laniausku, Vytautu Linkevičiumi, Giedriumi Kepežėnu ir Henriku Balandžiu.

Vilniaus kolegijai projekte atstovaus būrys jos studentų ir absolventų:  vokalistai Viktorija Raibužytė, Greta Šimkutė, Gabrielė Gaudiešiutė, Gabrielė Degutytė, Julija Kazlauskaitė ir Matas Ričkus, gitaristai Paulius Navickas ir Danielius Skeivelas, saksofonininkai Lukas Pocius, Klaudijus Štuopinis ir Vilhelmas Rudys,  trimitininkas Dargiris Šapalas,  trombonistai Tomas Ciūnys ir Petras Juška, bosininikas  Pijus Oras ir būgnininkas Martynas Stoškus. Prie projekto prisijungs Kazimieras Jušinskas (saksofonas) bei Tomas Drunga (tabla).

Projektą globoja Azerbaidžano ambasada Lietuvoje bei ryšių su Azerbaidžanu koordinatorė – dailininkė, poetė, rašytoja Adilė Efendi.

Saksofonininkas, kompozitorius, režisierius, pedagogas Vladimiras Čekasinas nuo 2003 metų dėsto Vilniaus kolegijoje džiazo improvizavimo ir ansamblio disciplinas.  Jis ilgą laiką dirbo ir Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vadovavo šios mokyklos džiazo ansambliams.

Maestro sukūrė originalią džiazo dėstymo metodiką, ugdančią  kūrybingas, nestandartiškai mąstančias asmenybes. Jo kolektyvuose grojimas yra neatsiejamas nuo komponavimo ir spontaniško improvizavimo.

Sunku būtų surasti Lietuvoje džiazo atlikėją, nepatyrusį jo mokyklos įtakos.  Pas Vladimirą Čekasiną mokėsi Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Gediminas Laurinavičius, Leonidas Šinkarenka, Neda Malūnavičiūtė, Liudas Mockūnas, Andrė Pabarčiūtė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos džiazo kūrėjų.

1975 – 1989 metais Vladimiras Čekasinas dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) saksofoną, penkerius metus vadovavo legendiniam konservatorijos bigbendui. Šis kolektyvas sovietmečiu buvo laisvės oazė, užauginusi šaliai visą plejadą džiazo žvaigždžių.

Sverdlovske gimęs muzikas į Lietuvą atvyko 1971 metais. Čia kartu su Viačeslavu Ganelinu bei Vladimiru Tarasovu jis įkūrė legendinį trio, padėjusį pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai. Per 17 gyvavimo metų  Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio pelnė vienos geriausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių reputaciją. 2002 metais po ilgos pertraukos jis buvo atnaujinęs savo veiklą.

Vladimiras Čekasinas intensyviai muzikavo ir su 1981-aisiais įkurtu savo kvartetu, kuris pasirodė beveik visuose žymiausiuose Europos džiazo festivaliuose. Saksofonininkas buvo nuolat renkamas geriausiu Sovietų Sąjungos džiazo muzikantu.

Vladimiro Čekasino diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų, įgrotų su jo vadovaujamais kolektyvais bei kitais atlikėjais.  Muzikas koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje, Indijoje, Kuboje.

Kūrėjo  nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, „Vilnius Jazz“ festivalio apdovanojimu, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“,  Vilniaus miesto „Šv.Kristoforo“ statulėle,  Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, Birštono džiazo festivalio Didžiuoju prizu.

Shahriyaras  Imanovas nuo vaikystės skina laurus nacionaliniuose konkursuose grodamas taru, o 2013-aisiais  tapo Tarptautinio mugamo konkurso Azerbaidžane nugalėtoju.

Menininkas bendradarbiauja su žinomais folkloro ir džiazo meistrais. Jis pasirodė Montrė džiazo festivalyje Šveicarijoje, Šanchajaus „world“ muzikos festivalyje Kinijoje,  etninių kultūrų festivalyje Australijoje, „Rudolshtat Folk Music” festivalyje Vokietijoje, koncertavo JAV,  Austrijoje, Švedijoje, Italijoje, Graikijoje, Kipre ir kitose šalyse.

Šiuo metu muzikas dėsto tarą savojoje „Alma Mater“ – Azerbaidžano nacionalinėje konservatorijoje.

Arifa Imanova taip pat laimėjo daug nacionalinių ir tarptautinių konkursų, groja su daugeliu grupių ir atlikėjų. Jos meistrystę liudija ir faktas,  kad dar studijuodama Azerbaidžano nacionalinės konservatorijos magistrantūroje ji tapo šios aukštosios mokyklos dėstytoja.

Pianisto Richardo Banio kelias į muziką prasidėjo Šiauliuose savarankiškomis klasikinio fortepijono ir kompozicijos studijomis, kurias vėliau jis tęsė Šiaulių konservatorijoje. Įstojęs į Vilniaus kolegijos populiariosios muzikos skyrių,  pianistas pasinėrė į savo mėgstamą džiazo stichiją, o 2016 metais baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Artūro Anusausko džiazo fortepijono klasėje.

Richardas yra 2005 ir 2006 metų festivalių  „Džiazo fontanas“ nugalėtojas. 2014-aisiais jis buvo pripažintas geriausiu instrumentininku „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse ir laimėjo antrą vietą LMTA rengiamame tarptautiniame džiazo pianistų konkurse „Džiazo improvizacija“. 2015 metais pianistui skirta trečia vieta ir prizas už artistiškumą tarptautiniame džiazo konkurse „Mir džiaza“ Rostove (Rusija). 2016 metais Richardas surengė rečitalį pagrindinėje tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ scenoje.

Muzikantas dalijosi scena su daugeliu šalies džiazo kūrėjų, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Ana Čekasina, Neda Malūnavičiūte, Aleksandru Tenu, Gintaru Šulinsku, Linu Būda, Remigijumi Rančiu, Dariumi Rudžiu, Vyčiu Nivinsku.  Jis grojo daugybėje klasikinės muzikos koncertų, bendradarbiavo su dainininke Judita Leitaite, akordeonininku ir kompozitoriumi Andriumi Kulikausku.

Šiuo metu atlikėjas dėsto fortepijoną Vilniaus kolegijos ritminės muzikos katedroje.

Lietuvių folkloro ansamblį „Vydraga“ 1988 m. įkūrė ir iki šiol jam vadovauja kompozitorius, pedagogas, folkloristas ir muzikantas Algirdas Klova. Ansamblis iki 1996-ųjų pats rengė folkloro ekspedicijas, buvo įkūręs jaunimo folkloro studiją. Visi „Vydragos“ nariai yra ilgamečiai folkloro entuziastai, šio meno mokęsi iš pirminio šaltinio – Lietuvos kaimo muzikantų.

„Vydraga“ dalyvavo dešimtyse koncertų, festivalių ir kitokių renginių Baltijos ir Skandinavijos šalyse, Argentinoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Kinijoje, Farerų salose, Anglijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Ispanijoje bei kitur. 2008 metais  folkloro grupės veikla buvo įvertinta svarbiausiu liaudies meno kolektyvų apdovanojimu „Aukso paukštė“.

Ansamblis įrašė ir išleido daugiau kaip 10 albumų, parengė daugiau kaip dešimt skirtingų muzikos programų, kuriose atsispindi visa Lietuvos folkloro istorija. Lietuvos radijo fonduose yra daugybė „Vydragos“ įrašų, tarp jų – ir su kitų žanrų atstovais.  Ansamblis mėgsta eksperimentuoti, pats groja ne tik lietuvišką, bet ir kitų pasaulio šalių liaudies muziką.

„Vydraga“ nuo seno bendradarbiauja ir su džiazo atlikėjais – parengė projektų su džiazo kompozitoriumi ir pianistu Arūnu Šlaustu, Skirmanto Sasnausko džiazo kvartetu, jau du kartus kūrė drauge su Vladimiru Čekasinu. „Ethnic waves“ – trečias jų bendras projektas.