TAMARA OBROVAC QUARTET

(Kroatija)

Tamara Obrovac – voc, composer

Matija Dedić – p

Žiga Golob – db

Krunoslav Levačić – dr

Tai ilgiausiai gyvuojantis vienos ryškiausių Kroatijos muzikių Tamaros Obrovac kolektyvas, su kuriuo lyderė – vokalistė, fleitininkė ir kompozitorė – pradėjo žengti savo unikaliu keliu jungdama kūryboje gimtosios Istrijos, vaizdingo Vakarų Kroatijos regiono, muzikinį ir kultūrinį paveldą su universalia džiazo kalba.

Savo muzikoje Tamara Obrovac remiasi ne tik gimtinės melodijomis. Ji taip pat rašo tekstus  kūriniams vietos tarmėmis, kuriomis jau niekas nekalba. Etnografinius ir modernius muzikos elementus bei džiazo improvizacijas menininkė supina taip natūraliai ir spontaniškai, lyg būtų perėmusi šį muzikinį žodyną su motinos pienu.

Obrovac džiazo kvarteto sudėtis nesikeičia jau daugiau kaip 20 metų. Tiesa, jo veikla vienu metu buvo nutrūkusi. Grupė atsikūrė 2011-aisiais nustebindama gerbėjus nauju kūrybingumo proveržiu. Kvarteto 1998-ųjų albumo „Ulika“, pavadinto Tamaros močiutės vardu, perkurtų kompozicijų diskas „Ulika revival“ sulaukė entuziastingų įvertinimų tokiuose garsiuose džiazo leidiniuose kaip „All About Jazz“, „Jazzthetik“, „Jazz Podium“ ir kituose, buvo pristatytas garsiose Zagrebo „Lisinski“, Liublianos „Cankarjev dom“ salėse, Vienos džiazo klube „Porgy & Bess”.

Muzikantus vėl suartino kolektyvinės kūrybos džiaugsmas, nežabota saviraiškos laisvė, humoras ir virtuoziškos improvizacijos, būdingi visiems kvarteto nariams.

Šio ansamblio muzika sunkiai paklūsta klasifikacijai, skleidžia Viduržemio jūros regiono aromatą, kuriam neegzistuoja muzikinės ir geografinės sienos. Nuo 1997-ųjų kolektyvas prisistatė žymiausiuose užsienio džiazo festivaliuose ir klubuose nuo Vokietijos iki Maroko.

Tamara Obrovac pripažįstama viena ryškiausių Europos etnodžiazo dainininkių. Jos pasirodymai trykšta fantazija, išradingumu ir humoru, įkaitina publiką iki ekstazės. Dainininkės įkvėpimo šaltiniai – nuo Istrijos muzikos archaiškų tradicijų, baroko ir klasikos iki džiazo, fanko ir roko. Jos stilistinis lankstumas ir balso kontrolė stulbina.

Lietuvos publika jau galėjo susipažinti su šios menininkės „Transhistria Ensemble“, kuriame groja ir kvarteto bosininkas su būgnininku. Ansamblis 2016 metais koncertavo „Vilnius Jazz“ festivalyje. Tai antroji pagrindinė Tamaros Obrovac grupė šalia kvarteto, pelniusi tarptautinį pripažinimą savo meistriškumu ir nepakartojamais džiazo, Viduržemio ir Adrijos pajūrio tautų  folkloro bei  šiuolaikinės muzikos lydiniais.

Kur benuvyktų šie kolektyvai, publika būna nustebinta muzikantų neįprasto mentaliteto ir mąstymo, sužavėta dainininkės balso galimybėmis. Obrovac koncertų geografija įspūdinga: nuo Skandinavijos šalių iki Afrikos, nuo JAV iki Kinijos ir Japonijos, skersai išilgai išvažinėta visa Europa.

Menininkės diskografijoje – 11 autorinių albumų. Ji net 8 kartus apdovanota kroatų „Grammy“ – nacionaliniu muzikos prizu už įrašus „Porin“,  daugiausia – už geriausius „world“ muzikos albumus ir kaip geriausia vokalistė.

2003 metais Obrovac buvo pripažinta geriausia Kroatijos menininke, 2009-aisiais jai įteiktas  ordinas „Danica Croatia“ už nuopelnus šalies kultūrai. 2004 metais „BBC Radio 3“  kanalo „World music“ apdovanojimuose kroatei  atiteko Europos muzikos ir Publikos prizai. 

Menininkė taip pat daug kartų apdovanota už savo muziką teatrui ir kinui.

Matija Dedićius augo muzikantų šeimoje, tad nuo ankstyvos vaikystės klausėsi įvairiausios muzikos. Jo motina pop- ir džiazo dainininkė Gabi Novak yra koncertavusi su Luisu Armstrongu, Garry Burtonu, Phillu Woodsu, Tootsu Tielmansu ir kitomis scenos legendomis.

Matija penkerių metų pradėjo skambinti pianinu. Baigęs Vatroslavo Lisinskio muzikos mokyklą, jis tęsė mokslus Graco džiazo akademijoje Austrijoje. Grįžęs po studijų į Zagrebą, pianistas ėmė reikštis šalies džiazo scenose, įkūrė savo grupę „Boliers Quartet“.

2002 metais Dedičius tapo Montrė džiazo festivalio pianistų konkurso finalininku.

Pianistui su įvairiais scenos partneriais teko koncertuoti daugelyje Europos šalių, JAV, Argentinoje, Kinijoje, Maroke. Scena jį suvedė su daugybe žinomų muzikos asmenybių, tarp jų –  Alvinu Queenu, Martinu Drew, Ronu Ringwoodu, Gianni Basso, Milesu Griffithu, Lenny White, Kendricku Scotu, Vicente Archeriu, Busteriu Wiliamsu, Antonio Sanchezu, Scottu Colley, Chrisu Cheeku, Jonathanu Blake’u, Mattu Breweriu, Manu Katche, Gregory Hutchinsonu, Joe Sandersu.

Matija kartais talkina ir popžvaigždėms, rašo muziką teatrui ir televizijai. Už albumą „Ostopussy“ jis buvo pripažintas geriausiu per dešimtmetį autoriumi ir džiazo naujoku.

Žiga Golobas gimė Slovėnijoje, ten pradėjo ir muziko kelią kaip grupės bosininkas, būdamas tik dešimties. Vėliau jis studijavo kontrabosą Liublianoje, grojo roko ir regio grupėse, koncertavo ir įrašinėjo muziką su Slovėnijos radijo bigbendu, atidavė kelerius kūrybos metus gimtinės džiazo scenoms.

Tačiau atlikėją perviliojo Kroatija, kur jis aktyviai muzikuoja iki šiol. Golobo bosas skamba maždaug 100 albumų, išleistų Slovėnijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitur.

Jis pasirodė koncertuose, festivaliuose ir klubuose daugiau kaip 20 Europos šalių, JAV, Australijoje, Japonijoje, Maroke, Kinijoje.

Krunoslavas Levačićius džiazu domisi nuo vaikystės, o scenoje debiutavo 17-kos, savarankiškai išmokęs groti mušamaisiais. Nuo 1989-ųjų muzikantas ėmė dažniau rodytis Vokietijoje, 1991-1996 m. jis gyveno ir dirbo Kelne.  Anuomet Levačićius grojo WDR bigbende, „Joachim Ullrich Orchestra” bei su kitais Vokietijos atlikėjais ir grupėmis.

Būgnininkas pasirodė ir įsiamžino įrašuose su daugeliu scenos įžymybių, tarp jų – Lee Konitzu, Samu Riversu, Charlie Mariano, „Gramelot Ensemble“, Charlesu Gayle’u, Gregu Cohenu, Thomasu Clausenu, Simone Zanchini, Dusko Goykovichium, Zoltánu Lantosu.

Jis taip pat groja Matijo Dedićiaus „Boliers Quartet“ ir „Boliers All Stars“, su bosininko trio akompanavo Gabi Novak.  Levačićiaus diskografijoje – daugiau kaip 80 albumų.