VILNIAUS KOLEGIJOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS ,,VIRU VIRU KOŠĘ”
(Lietuva – Azerbaidžanas – Danija; meno vadovas Skirmantas Sasnauskas)
Skirmantas Sasnauskas – tb, bagp, voc, author
Vita Rusaitytė – voc, arranger
Richardas Banys – keyb
Sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“
Rytis Kurkulis – video
___________________________________________________________________________
Šiemet Vilniaus kolegijos auklėtinius į Birštono festivalio sceną veda vienas garsiausių lietuviškojo folkdžiazo kūrėjų, multiinstrumentininkas bei kompozitorius Skirmantas Sasnauskas kartu su savo kūrybos ir gyvenimo palydove, o taip pat Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedros vedėja, džiazo vokaliste ir aranžuotoja Vita Rusaityte, kurios pastangų dėka dienos šviesą išvysta tarptautiniai Kolegijos projektai.
Birštono festivalio scenoje jau matėme šios mokyklos studentus, muzikuojančius su škotais iš Edinburgo Stevensono koledžo bei latviais iš Rygos Jazepo Vytuolio muzikos akademijos. O šiemet pasirodymui Birštone užsimota suvienyti net trijų šalių jaunimo sugebėjimus.
Projekte „Viru viru košę“ prie Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedros studentų Martyno Stoškaus (mušamieji), Vainiaus Indriūno (bosinė gitara), Stasio Turano Juraškos, Mato Ričkaus (gitaros), Luko Pociaus (saksofonai, klarnetas), Antano Jurkevičiaus (trimitas) bei dainininkių Gabijos Baužaitės, Meiritos Šarkytės, Emilijos Bučinskaitės prisijungs „Erasmus“ ir „Nord+“ mainų programų dalyviai iš Orhuso ir Olborgo Karališkosios muzikos akademijos: Linde Tillmanns (smuikas, perkusija), Lasse Bygumas, Heroldas Krarupas (mušamieji), Jonas Noeris Dannerbugtas (gitara), Kasperas Wintheris (bosinė gitara) ir Azerbaidžano nacionalinėje konservatorijoje studijuojantis Jalalas Samadovas (klavišiniai, vokalas).
Be to, svarbus vaidmuo scenoje teks ir sutartinių giedotojų grupei „Ūtara“, nes „Viru viru košę“ – tai etnodžiazo projektas, trijų skirtingų kultūrų – lietuviškojo folkloro, daniškų motyvų bei azerbaidžanietiško mugamo lydinys.
Originalios lietuviškos sutartinės projekte įsilies į Vitos Rusaitytės aranžuotus, originaliomis jos bei Skirmanto Sasnausko temomis praturtintus kūrinius. Egzotišką atspalvį kompozicijoms suteiks griežtomis taisyklėmis grindžiamas azerbaidžanietiškas mugamas (tai – vienas pagrindinių Azerbaidžano tradicinės muzikos žanrų, daugiadalis vokalinis ir instrumentinis kūrinys, įkūnijantis klasikinį azerbaidžaniečių muzikos ir poezijos meną) bei improvizacija jo tema.
Nors „Viru viru košę“ sumanytojai teatrinių triukų nežada, jau vien ryžtas scenoje suvaldyti ir bendram tikslui suvienyti 20 muzikantų žadina smalsumą. Sasnauskams to pasiekti padės dar vienas Vilniaus kolegijos pedagogas, džiazo pianistas Richardas Banys bei videoprojekciją specialiai šiam pasirodymui sukūręs kino menininkas Rytis Kurkulis.
Skirmantas Sasnauskas yra dažnas Birštono festivalio dalyvis. Jo saviraiškos spektras – nuo šiuolaikinės akademinės kūrybos ir lietuviško folkloro iki etnodžiazo, „free“ ir braziliškos muzikos. Baigęs LMTA tromboną atlikėjas aktyviai reiškiasi ir kaip džiazo vokalistas, muzikos aranžuotojas, bigbendų vadovas.
Atlikėjas dalyvavo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Ex tempore“ projektuose, grojo Vladimiro Čekasino bigbende, Danieliaus Praspaliauskio diksilende, Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, Šiaulių bigbende, vadovavo Kauno bigbendui, buvo jo ir LRT džiazo orkestro solistas.
Muzikas įsitvirtino šalies džiazo istorijoje kaip vienas ryškiausių lietuviškojo folkdžiazo kūrėjų, įvaldęs, be trombono, ir dūdmaišį, ožragį, lumzdelį, kankles.
1988 metais Sasnauskas pelnė Birštono festivalio specialųjį prizą už kūrybingą folkloro panaudojimą, 1992-aisiais jo kvartetui atiteko Birštono festivalio Didysis prizas. 2007 metais Skirmanto Sasnausko nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti festivalio „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.
Menininkas bendradarbiavo su visais garsiausiais Lietuvos džiazo kūrėjais, ne vienam kolegų padėjo surasti savo kelią, įsitvirtinti šalies džiazo scenoje. Jis gastroliavo Suomijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Ispanijoje bei kitose šalyse.
Vita Rusaitytė studijavo džiazo vokalą Klaipėdos universitete bei aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuo metu vadovauja Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedrai.
Menininkės karjerą puošia Baltijos šalių džiazo konkurso „Sony Jazz Stage“ Latvijoje, konkurso „Lady Summertime“ Suomijoje nugalėtojos laurai, antroji vieta estų „Nomme Jazz“ konkurse. Ji pasirodė festivaliuose „Jazz Kaar“ (Estija), „Rigas Ritmi“ (Latvija), Skandinavijos šalyse.
Atlikėja yra išleidusi autorinį albumą „Kokia graži diena“, kuriam pati sukūrė ir muziką, ir beveik visus tekstus. Pastaraisiais metais ji itin aktyviai reiškiasi kaip muzikos įvairių sudėčių kolektyvams – nuo kombo iki bigbendo ir simfodžiazo orkestro – aranžuotoja, o šį kartą gali netgi tapti projekto dirigente.
Richardas Banys 2016 metais baigė džiazo fortepijoną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet kur kas anksčiau ėmė skinti prizus džiazo konkursuose.
2005 ir 2006 metais jis tapo konkurso „Džiazo fontanas“ Panevėžyje nugalėtoju, 2014-aisiais buvo pripažintas geriausiu instrumentininku „Vilnius Jazz Young Power“ konkurse ir laimėjo antrąją vietą LMTA rengiamame tarptautiniame džiazo pianistų konkurse „Džiazo improvizacija“. 2015 metais pianistui buvo skirta trečioji vieta ir prizas už artistiškumą tarptautiniame džiazo konkurse „Mir džiaza“ Rostove (Rusija).
Richardas muzikuoja džiazo trio su Neda Malūnavičiūte ir Vytautu Labučiu, bendradarbiauja su daugeliu kitų šalies džiazo meistrų, taip pat dalyvauja klasikinės muzikos koncertuose. Šiuo metu jis dėsto fortepijoną Vilniaus kolegijos ritminės muzikos katedroje.
Sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ narės (Lilija Milašienė, Rūta Aladavičienė, Aušra Antanavičienė) sutartines giedoti pradėjo prieš 30 metų Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje „Ratilio“. 1988 – 1996 metais jos muzikavo folkloro ansamblyje „Vydraga“, su kuriuo įrašė kompaktinį diską „Laumių sekmės“, pakartotinai išleistą 2012 m. Šiame albume įsiamžino ir „Vydragoje“ grojęs Skirmantas Sasnauskas.
Sutartuvininkės atnaujino veiklą 2012 metais, pasirinkusios „Ūtaros“ pavadinimą (nuo „ūtaroti“- „kalbėti“, „plepėti“, „pasakoti“). Josatlieka lietuvių liaudies moterų dainas ir gieda sutartines įvairiuose folkloro festivaliuose ir folkloro bei džiazo muzikos renginiuose.
Rytis Kurkulis 1998 metais baigė kino ir televizijos operatoriaus studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, po to jas tęsė Barselonos aukštojoje kino ir audiovizualinių menų mokykloje (Escola Superior de Cine y Audiovisuals de Catalunia).
Per daugiau kaip 10 profesinės veiklos metų menininkas bendradarbiavo su daugeliu Lietuvos audiovizualinės produkcijos kūrėjų bei gamintojų kaip muzikinių, reklaminiusų vaizdo klipų, televizijos, dokumentinių bei vaidybinių filmų operatorius. Jo filmografijoje – beveik 20 filmų, tarp jų – didelio populiarumo Lietuvoje sulaukę „100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė) ir „Emilija“ (Donatas Ulvydas).
