(Lietuva – Danija)
Birštono festivalyje Kauno bigbendas groja nuo 1994-ųjų ir čia pristatė jau daug įdomių programų bei solistų. Dažniausiai kolektyvo koncertus puošia vokalistai, saksofonininkai, trimitininkai ar pianistai, o šįkart publika išgirs retesnį instrumentų derinį – su Kauno bigbendu savo autorinę programą pristatys smuikininkė, kompozitorė ir aranžuotoja iš Danijos Line Kruse. Tai antrasis jos susitikimas su kauniečiais.
Programą diriguos Kauno bigbendo vyriausiasis dirigentas Jievaras Jasinskis.
Line Kruse gimė ir užaugo Danijoje. Baigusi Karališkąją Danijos konservatoriją Kopenhagoje, ji tęsė smuiko studijas Paryžiuje pas virtuoziškąjį smuikininką, UNESCO geros valios ambasadorių iš Izraelio Ivry Giltisą.
Paryžiuje atlikėja greitai įsiliejo į vietos muzikų bendruomenę – dirbo su avangardininkais Minino Garay (mušamieji), Youn Sun Nah (vokalas), Nielsu Lan Doky (fortepijonas), Khalilu Chahine (garso inžinierius, prodiuseris) ir kitais.
Šios patirtys menininkei padėjo susikurti savitą instrumento skambesį, kuris jai atvėrė duris į daugiakultūrę Paryžiaus sceną, o vėliau ir į kitas pasaulio šalis. Nepriekaištingai valdomas instrumentas, santūrus teatrališkumas ir muzikavimo nuoširdumas kiekvienam Lines kūriniui suteikia naujų atspalvių.
Įkvėpta smuikininko Jakobo Gade bei muzikos grupės „Gotan Project“ (jų muzika skamba filmuose „Pašokim”, „Oušeno dvyliktukas”, „Visa tiesa apie Čarlį”), kurioje pati grojo, Line Kruse sukūrė ambicingą albumą „Hidden Stone“ („Paslėptas akmuo”), kuris sudrebino muzikos pasaulį originaliu šiuolaikinio džiazo skambesiu. Albume galingos daniškos melodinės linijos susipina su argentinietiškais, kubietiškais ir afroperuietiškais folkloro ritmais bei švelniais tembriniais potėpiais smuiko bei bigbendo partijose.
Pasak smuikininkės, ją visada traukė įvairių muzikos stilių, ritmų ir melodijų deriniai. „Mano kompozicijosatspindi ne tik mano muzikinę patirtį, bet ir tai kas vyksta „po mano oda”– teigė Line Kruse.
Kauno bigbendas gyvuoja nuo 1991-ųjų nuolat puošdamas savo pasirodymais Lietuvos džiazo scenas – festivalius „Birštonas“, „Kaunas Jazz“, Klaipėdos pilies džiazo bei Šiaulių bigbendų šventes.
Koncertinei įstaigai „Kauno santaka“ priklausantis bigbendas visada buvo svarbiausių džiazo įvykių centre. Per trisdešimt savo veiklos metus jis tapo Laikinosios sostinės ir visos Lietuvos džiazo scenos vienu lyderių, išaugino visą džiazo vokalistų ir instrumentininkų kartą. Savo įspūdingą jubiliejų pernai kolektyvas pasitiko lietuviškos bigbendo muzikos albumu „Jazz up“.
Kauno džiazo orkestro muzika skamba prestižinėse koncertų salėse ir daugiatūkstantinėse arenose, jo programose muzikuoja aukščiausios prabos džiazo profesionalai, estrados ir populiariosios muzikos meistrai.
Lietuvių publikai bigbendas pristatė daug užsienio korifėjų, tarp jų – Suomijos džiazo kūrėjus Eeero Koivistoineną ir Jukką Linkolą, švedų trimitininką Lasse Lindgreną ir multiinstrumentininkę Gunhild Carling, JAV džiazo kompozitorių Franko Mantoothą, trimitininką Randy Breckerį, trombonininką Jiggsą Whighamą, saksofonininką ir kompozitorių Bobą Mintzerį, vokiečių vargonininkę Barbarą Dennerlein, prancūzų akordeonistą Richard‘ą Galliano, ispanų perkusininką Jorge Perezą, klarneto virtuozą iš Norvegijos Felixą Peikli, jaunąją Estijos džiazo žvaigždę Sofiją Rubiną, meksikietį vibrafonininką Victorą Mendozą, rusų multiinstrumentininką Arkadijų Šilkloperį.
Pastaraisiais metais parengtos unikalios programos ir su vokaliste Nadine Axisa (Malta), kantelės virtuoze Ida Elina (Suomija), saksofonininke Hermine Deurloo, pianistu Peteriu Beetsu (Nyderlandai).
Kauno bigbendas atstovavo Lietuvos džiazui Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje. Šiuo metu jis rengiasi festivaliams Tartu, Kaune ir Klaipėdoje.
Su kolektyvu muzikavo beveik visi žymiausi Lietuvos džiazo meistrai, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, švietėjiškas programas rengė kitų žanrų menininkai. Kelioms kartoms Kauno bigbendas išliko gyvos džiazo mokyklos simbolis.
Net 18 metų, iki pat savo mirties, kolektyvui vadovavo jo įkūrėjas Romualdas Grabštas (1943–2009). Jo darbus kurį laiką tęsė Skirmantas Sasnauskas, Tomas Botyrius, Petras Tadaras, o šiuo metu bigbendo vyriausiasis dirigentas yra Jievaras Jasinskis. Jis taip pat kuria ir aranžuoja bigbendui muziką.
2006 metais Kauno bigbendo veikla įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, o 2009-aisiais Romualdui Grabštui po mirties skirtas „Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui.
Jievaras Jasinskis neatsitiktinai pasirinko tokią kūrybos kryptį – pernai jis tapo diplomuotu kompozitoriumi, baigęs kompozicijos magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Šiuo metu jį labiausiai žavi kompozitoriaus amatas.
Šio kūrėjo muzikinė biografija netipiška. Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje jis mokėsi groti trombonu, į muzikos scenas atėjo iš pogrindžio – iš grupės „Bekešo vilkai“. Vėliau trombonininkas įsiliejo į populiariausias šalies jaunimo grupes – „Saulės kliošą“, „Skamp“, o su „InCulto“ netgi pabuvojo didžiojoje „Eurovizijoje“.
Tačiau profesinį kelią Jievaras nutarė tęsti kaip klasikinis trombonininkas – įstojo į šią specialybę LMTA, pradėjo aranžuoti muziką. Kūrybinės ambicijos netrukus pastūmėjo menininką į džiazą, ir trombonininkas netikėtai tapo kone bigbendų ekspertu: be „Reinless“, subūrė „Lithuanian JJazz Ensemble“, tapo Kauno bigbendo vyriausiuoju dirigentu, debiutavo Euroradijo džiazo orkestre (2018), pasirodė kaip solistas su Latvijos radijo bigbendu.
Be jo aranžuočių neapsieina nei džiazo orkestrai, nei popmuzikos atlikėjai. Be J.Jasinskio turbūt nebūtų naujai atgimęs ir Andriaus Mamontovo albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“, įrašytas su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) garsiojoje Londono „Abbey Road Studios“. Albumo muziką kameriniam orkestrui aranžavo Jievaras, debiutavęs kaip kompozitorius ir LKO koncerte Nacionalinėje filharmonijoje.
Neseniai kūrėjas pristatė savo pirmąjį simfoninį veikalą: Lietuvos žydų genocido dienos proga Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai Vilniuje, Biržuose ir Kaune atliko J.Jasinskio „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“, kurioje klasikinė muzika persipynė su Artimųjų Rytų melodijomis ir lietuvių folkloru.