IMPRODIMENSIJOS ORKESTRAS IR MARC DUCRET
(Lietuva – Prancūzija)
Marc Ducret – g, composer
Mėta Pelegrimaitė – fl
Kristupas Gikas – fl
Liudas Mockūnas – saxes
Arminas Bižys – sax
Kazimieras Jušinskas – sax
Dominykas Vyšniauskas – tp
Povilas Jurkša – tb, euphonium
Simonas Kaupinis – tba
Pranas Kentra – g
Arnas Mikalkėnas – p, vib
Gediminas Stepanavičius – db
Domantas Razmus – dr
Kolektyvas buvo suburtas specialiai 2020-ųjų džiazo festivaliui „Birštonas“ improvizacinės muzikos meistrų Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno iniciatyva iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Šiuolaikinės muzikos magistro programos buvusių ir tuometinių studentų bei jų bendraminčių.
Minėtą programą sukūrė L.Mockūnas kartu su kompozitoriumi Vykintu Baltaku ir prie dėstytojų komandos pakvietė prisijungti gerą bičiulį A.Mikalkėną. Naujoji programa net tik įpūtė šviežio oro į LMTA koridorius, bet ir netrukus tapo neatsiejama „Improdimensijos“ dalimi.
Kas ta „Improdimensija“? Tai – improvizacijai, eksperimentams ir edukacijai skirta kūrybinė platforma, atverianti vartus į dar nepramintus garsinius slėnius, kuriuose savo kūrybines galias išlaisvina ne tik scenos senbuviai, bet ir jaunosios kartos kūrėjai.
Laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos koncertų ciklo „Improdimensija“ idėja gimė 2011 metais Kaune, pianistui, perkusininkui ir kompozitoriui A.Mikalkėnui kartu su bičiuliais ėmus organizuoti muzikinius projektus įvairiausiuose laikinosios sostinėse vietose.
2017-aisiais „Improdimensija“ atvertė naują savo istorijos lapą. Prie A.Mikalkėno prisijungus saksofonininkui ir kompozitoriui L.Mockūnui bei įrašų studijos „MAMA Studios“ savininkui ir garso režisieriui Arūnui Zujui, „Improdimensijos“ koncertai suskambo šioje studijoje Vilniuje.
„Improdimensijos“ scenoje pasirodė ne tik Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos korifėjai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas, Vladimiras Tarasovas, Dalius Naujokaitis, Juozas Milašius, Arkadijus Gotesmanas, Tomas Kutavičius ir daugelis kitų, bet taip pat pasaulinės žanro žvaigždės: Matsas Gustafossonas, Barry Guy, Nate‘as Wooley, Peteris Evansas, Johnas Butcheris, Jimas Blackas, Drew Gressas, Agusti Fernandezas ir kt.
Beveik visi iš užsienio atvykstantys improvizuotojai veda ir meistriškumo pamokas jauniesiems Lietuvos džiazmenams. „Improdimensija“ skatina ir puoselėja skirtingų kartų dialogą bei kolegišką bendradarbiavimą. „Improdimensijos“ scenoje su ryškiausiomis Lietuvos bei užsienio žvaigždėmis pasirodo ir jaunosios kartos muzikantai. Jie čia taip pat pristato savo kūrybą.
„Improdimensijos“ sąjūdis įkvėpė improvizacinės muzikos pakilimą Lietuvoje, kurio avangarde regime kūrybine energija trykštančius LMTA Šiuolaikinės muzikos magistro programos ugdytinius, tapusius neatsiejama Vilniaus „undergroundinio“ gyvenimo dalimi.
Iš tvaraus šios programos studentų ir dėstytojų ryšio ir atsirado „Improdimensijos orkestras“. Pasak jo iniciatorių, dvejus metus trunkančios Šiuolaikinės muzikos magistro studijos prabėga nepastebimai, išsiskirti su studentais visada būna sunku, dėl to kilo noras Birštone vėl suburti tuos, kurie neįsivaizduoja savo muzikinio kelio be improvizacinės muzikos, išpažįsta tą pačią muzikinę estetiką ir kalba viena kalba.
2020-ųjų Birštono festivalį atšaukus dėl pandemijos, kolektyvas debiutavo tų pačių metų „Vilnius Jazz“ festivalyje, sužavėdamas publiką azartu, išradingumu, neįprastais ausiai skambesiais. Netrukus jį virtualiai išgirdo ir Londono džiazo festivalio publika.
„Improdimensijos orkestras“ parengė ir atliko „Vilnius Jazz“ festivalyje jau dvi savo lyderių L.Mockūno ir A.Mikalkėno autorinės muzikos programas, o Birštone pristatys vienos žymiausių ir įdomiausių prancūzų džiazo asmenybių, kompozitoriaus ir gitaristo Marco Ducret muziką, jo paties specialiai aranžuotą šiam orkestrui.
Marcas Ducret yra vienas originaliausių nūdienos improvizuotojų. Scenoje jis primena žmogų-orkestrą. Puikiai valdantis akustines ir elektrines gitaras savamokslis virtuozas kuria savitą, nenuspėjamą, nepaklūstančią klasifikacijai muziką.
M.Ducret kūryboje susilieja nuožmios elektrinės atakos ir impresionistinės abstrakcijos, triukšmo ir roko gūsiai, flamenko ir šiuolaikinės klasikos spalvos, visos įmanomos muzikos formos.
Karjerą gitaristas pradėjo grodamas folkloro, roko, šokių muzikos grupėse, akompanuodamas dainininkams ir pats dainuodamas. Tai buvo jo universitetai.
1986 metais M.Ducret tapo prancūzų „Orchestre National de Jazz“ nariu, ėmė reikštis vietos ir tarptautinėse džiazo scenose sulaukdamas pripažinimo. 1987-aisiais jis buvo apdovanotas Django Reinghardto prizu, 1988 ir 1989 metais „Jazz Hot“ žurnalas jį išrinko geriausiu Prancūzijos džiazo gitaristu. 1989-aisiais jis tapo SACEM (The Society for the Advancement of Continuing Education for Ministry) žvaigžde.
1991-aisiais M.Ducret pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiu saksofonininku Timu Berne, ėmė nuolat koncertuoti su juo už Atlanto. Tarptautinė džiazuomenė gitaristą bene geriausiai ir žino iš jo darbų su T.Berne grupėmis „Caos Totale“, „Bloodcount“, „Science Friction“, trio „Big Satan“ (su būgnininku Tomo Rainey). Tandemas įgrojo net 12 kompaktinių diskų. T.Berne įrašų kompanija „Screwgun“ išleido ir kelis M.Ducret solo albumus.
M.Ducret yra vienas nedaugelio europiečių, nuolat grojančių džiazo gimtinėje. Jis bendradarbiavo su Davidu Sanbornu, Django Batesu, Joey Baronu, Davidu Friedmannu, Michel’iu Portalu, Joachimu Kühnu, Franco Ambrosetti, Didier Lockwoodu, Miroslavu Vitousu, Enrico Rava, Adamu Nussbaumu, Michel’iu Godard’u, grupėmis „AKA Moon“, Louiso Sclaviso and Dominique Pifarely „Acoustic Quartet“, Andy Emler‘o kvintetu, Francois Jeanneau orkestru „Pandemonium“, „Copenhagen Art Ensemble“, „Ensemble Cairn“, Francois Corneloup’o ir Bobby Previte’o kvartetais, daugeliu kitų muzikos autoritetų, yra trombonininko Samuelio Blaserio kvarteto narys.
Gitaristas stebina plačiais kūrybiniais interesais. Jis buvo įkūręs tentetą „Seven Songs“, savitai interpretuojantį 7 dešimtmečio popmuziką, grojo solo operos spektaklyje, koncertavo su kinų tradicinės muzikos atlikėjais, įgrojo kelių filmų garso takelius, bendradarbiauja su šiuolaikinės muzikos ansambliu „Ictus“. Su vokalistais ir instrumentiniu ansambliu jis parengė projektą „Lady M“ pagal Wiliamą Shakespeare‘ą, įrašė su keliais ansambliais penkis „Tower“ albumus („Ayler Records“), įkvėptas Vladimiro Nabokovo prozos.
M.Ducret traukia menų sintezės projektai. Jo albume „Qui Parle“ muzika susipina su balso intonacijomis, literatūriniu tekstu bei jo ritmu. Projekte „Un sang d’encre“ menininkas panaudojo šokį, video bei religinius istorinius tekstus, projektui „Morse, Vers les ruines, Histoire“ balsui, violončelei ir gitaroms su videoinstaliacija jis pats sukūrė tekstą.
Nuolatines gastroles gitaristas derina su meistriškumo kursais – surengė jų daugybę Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje, JAV, Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
M.Ducret diskografijoje – per 20 albumų, kuriuos jis išleido kaip lyderis.
Gitaristas jau du dešimtmečius bendradarbiauja su L.Mockūnu įvairių sudėčių projektuose. 2018-aisiais Birštono festivalyje abu menininkai pasirodė su amerikiečių būgnininku Jimu Blacku.
Liudas Mockūnas yra vienas žymiausių improvizacinės muzikos kūrėjų Baltijos šalyse, multiinstrumentininkas, kompozitorius, grupių lyderis.Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, jis greitai įsitvirtino Europos improvizacinės muzikos scenoje.
Šiandien tai dinamiškiausias Lietuvos džiazo kūrėjas, nuolat migruojantis per Europos festivalius ir džiazo klubus, randantis vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Portugalijos ir kitų kraštų muzikantų.
Liudas yra grupės „Mockūno Nuclear“ bei „Traffic Trio“ lyderis, tarptautinių džiazo kolektyvų „Toxikum“, elektroakustinio trio „Red Planet“ vienas lyderių, „Copenhagen Art Ensemble“, Markuso Pesoneno „Hendecet“, Stefano Pasborgo „Free Moby Dick“ ir „Odessa 5“, tarptautinių grupių „Dirty Mountain“, „Heavy Beauty“, Mikko Innaneno „Innkvisitio“, šiuolaikinės muzikos ansamblių „Gaida“, „Konvoj Art“ bei Lietuvos ansamblių tinklo narys.
Muzikas groja duetuose su M.Ducret ir Ryoji Hojito, Barry Guy, Williamu Hookeriu, Petru Geniušu, Artūru Bumšteinu, Vladimiru Tarasovu, Mikko Innanenu, bendradarbiauja su Pierre’u Dorge bei jo „New Jungle Orchestra“, Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu, Matsu Eilertsenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooääru, Hugo Carvalhais ir daugybe kitų savitų džiazo kūrėjų.
Jis grojo ir su Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu, „Ibrahim Electric“, britų „TrioVD“, „Free Tallinn Trio“, Matsu Gustaffssonu, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu ir kitais džiazo novatoriais.
2004 metais Liudas kartu su Stefanu Pasborgu pelnė Danijos muzikos apdovanojimą už grupės „Toxikum“ albumą, kurio įrašuose dalyvavo ir M.Ducret. Saksofonininko meistriškumas yra įvertintas ir Lietuvos, Latvijos bei Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, džiazo festivalių „Vilnius Jazz“ ir „Birštonas“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“.
2011 metais menininkui įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią muziką dramos spektakliui. Mockūnas taip pat yra parašęs muzikos „Copenhagen Art Ensemble“, Klaipėdos kameriniam orkestrui bei styginių kvartetui „Chordos“.
Jis vertinamas ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas, žinomų kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Giedriaus Puskunigio, Osvaldo Balakausko, Vytauto Germanavičiaus kūrinių interpretuotojas.
Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su „Kralovy Hradec Symphony Orchestra“, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“. Su įvairiais kolektyvais jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje.
Atlikėjo diskografiją sudaro apie 70 albumų. Jis yra vienas nepriklausomos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ įkūrėjų bei strategų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedros docentas. 2020 metais „NoBusiness Records“ pelnė „Vilnius Jazz“ prizą už nuopelnus Lietuvos džiazui.
Arnas Mikalkėnas – nekomercinei improvizacinei muzikai pasišventęs klavišininkas, perkusininkas, kompozitorius, ansamblių lyderis, pedagogas ir daugelio projektų siela.
Garsui atidus kūrėjas drąsiai laužo muzikinius rėmus, gludindamas savitą kūrybos braižą. Itin dažnas jo kūrybos partneris yra Mockūnas, su kuriuo Arnas pasirodo „Improdimensijos“ cikle įvairių sudėčių ansambliuose, nuo 2013 metų muzikuoja trio su Danijoje gyvenančiu norvegų būgnininku Haåkonu Berre. Trijulė apkeliavo su koncertais Lietuvą, Estiją, Norvegiją ir Čekiją, išleido originalios kūrybos albumą „Plunged“ („Barefoot Records“).
Dar vienas svarbus Arno kolektyvas yra „Fluxus“ įkvėptas trio „Ąžuoliniai berželiai“. Menininkas taip pat groja duetuose su Tomu Razmumi, Dominyku Vyšniausku, trio „FreeFS“, kuria muziką Kauno dramos teatrui, dalyvauja spektakliuose. Produktyvi partnerystė improvizuotoją siejo su šiuolaikinio alternatyvaus teatro bei hepeningų kūrėju Justinu Kalinausku.
A.Mikalkėnas bendradarbiavo su daugeliu žinomų improvizacinės muzikos meistrų, tarp jų – Yumiko Yoshimoto, Michaelu Moore’u, Santiago Quintansu, Krestenu Osgoodu, Anto Pettu, Kenny Wollesenu, Anne Liis Poll, Lasse Lindgrenu, Jerome Fourrier, Kenu McCannu, Francesco Angiuli, Nuria Andorrà, Mikolajumi Trzaska, Davidu Stackenu, Kirke Karja.
Menininkas daug laiko skiria pedagoginei veiklai. 2018 metais jis kartu su Daiva Masaityte atidarė Kaune neformalaus muzikinio ugdymo erdvę, skirtą improvizacinei muzikai „Jazz Academy“, taip pat dėsto LMTA.
A.Mikalkėnas koncertavo Italijoje, Vokietijoje, Airijoje, Lenkijoje, Estijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Serbijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Atlikėjo diskografiją sudaro per 20 albumų.
