Andrej Polevikov – p,

Filippo Cosentino – g

Vytis Nivinskas – db

Andrea Marcelli – dr

Laura Budreckytė – voc

Dviejų šalių muzikantai susidraugavo džiazo festivalyje Berlyne ir nutarė pabadyti pagroti kartu, nors pripažįsta: jų braižas ir muzikiniai polinkiai – skirtingi.

Visi kvarteto nariai mėgsta iššūkius, yra atviri eksperimentams. „Džiaze dažnas,  pradėjęs groti, nežino, kaip užbaigs kompoziciją. Mums bus panašiai. O gal pabendravus paaiškės, kad esame panašūs?“ – svarstė vienas projekto iniciatorių Andrejus Polevikovas.

Grupė pirmąjį viešą koncertą surengė tik vakar, taigi Birštonas – antroji jo debiuto stotelė. Vyrai festivaliui parengė savo originalių kompozicijų ir aranžuočių programą ir pakvietė drauge  muzikuoti  tarptautinių  konkursų laureatę Laurą Budreckytę.

Pianistas, kompozitorius, aranžuotojas Andrejus Polevikovas atlieka įvairių stilių muziką – nuo tradicinio džiazo iki pop- ir šiuolaikinės akademinės.

Dar studijuodamas Vilniaus konservatorijoje atlikėjas ėmė kaupti sceninę patirtį bliuzo grupėse. Su ansambliu “Blues Makers” jis pasirodė daugelyje užsienio šalių, akompanavo JAV bliuzo meistrams. 

Andrejus 2008-aisiais baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, net du  kartus tapo  šios mokyklos rengiamo tarptautinio džiazo pianistų konkurso “Džiazo improvizacija” laureatu: 2007-aisiais laimėjo čia antrąją,  2009-aisiais – pirmąją vietas.

Išskirtine pianisto kūrybos gija tapo projektai su vokalistais. Jis bendradarbiavo su Daiva Starinskaite, Kristina Žaldokaite, Vytaute Pupšyte, Jazzu, Neda Malūnavičiūte,  Girmante Vaitkute, Vilija Matačiūnaite, gospelo choru “Sounds in G”. Didelio susidomėjimo Lietuvoje bei svetur sulaukė Andrejaus projektai su Giedre Kilčiauskiene „Džiazo miniatiūros“ ir „Blue in Bossa“.

2008 metais pianistas dalyvavo kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru operos žvaigždės Andrea Bocelli koncerto programoje Vilniuje.

Andrejus Polevikovas rengė projektus su daugeliu šalies džiazo virtuozų, tarp jų – Remigijumi Rančiu, Pranu Kentra, Domu Aleksa, Dariumi Rudžiu. Jis koncertavo Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Liuksemburgo džiazo festivaliuose, Anglijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje,  Turkijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje.   

Gitaristas Filippo Cosentino vadinamas naujuoju Italijos džiazo scenos talentu, nors kritikai mėgsta pabrėžti  jo brandų mąstymą, žavisi visapusiškumu.

Bolonijos konservatorijos absolventas puikiai pasirodė ne viename gitaros konkurse, muzikavo scenose bei įrašų studijose su daugybe Italijos bei užsienio pop-, bliuzo ir džiazo žvaigždžių.

Pats Filippo yra  itališkų dainų festivalio „Cantautori d‘Italia“ meno vadovas – tai suvedė jį scenoje su popmuzikos garsenybėmis Paola Turci, Francesco Tricarico, Mauro Ermanno Giovanardi, Deborah Bontempi ir kitomis.

Jis taip pat vadovauja dviem džiazo festivaliams – „Jazz&Co“ ir “Roero Music Fest”,  nuolat dalyvauja pagrindiniuose Italijos džiazo forumuose. Gitaristas grojo su visa plejada džiazo meistrų: Javieru Girotto, Tomu Kirkpatricku, Barendu Middelhoffu, Donu Staplesonu, Craigu Silberschlagu, Michaeliu Rosenu, Fabrizio Bosso ir daugybe kitų.

Be to,  Filippo Cosentino rašo teatro ir kino muziką. Jis sukūrė garso takelį trumpametražiam filmui „Praise to loneliness“, rodytam  Kanų bei Trento kino festivaliuose, dokumentiniam filmui „Meno 100 chili“, sulaukusiam pripažinimo ekologinių filmų festivalyje Paryžiuje.

Palankiai buvo sutikti ir trys gitaristo albumai, ypač paskutinysis „L‘astronauta“, žymintis jo, kaip kompozitoriaus, naujus horizontus. Kolegų ir kritikų teigimu, Filippo žengia savitu keliu, rašydamas nesunkiai suprantamą ir kartu egzotišką muziką.

Kontrabosininkas Vytis Nivinskas žavi gerbėjus muzikinio mąstymo branda, sodriu savo instrumento skambesiu bei ekspresija, raiškia artikuliacija ir melodingumu.

Susižavėjęs džiazu,  Vytis  iškeitė į kontrabosą filosofijos studijas Vilniaus universitete. Jis baigė Vilniaus konservatoriją ir bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau mokėsi Carlo Nielseno muzikos akademijoje Danijoje bei Čikagos DePaulo universitete.

Kontrabosininkas nuo studijų metų groja džiazą, roką, akademinę klasiką bei šiuolaikinę muziką Lietuvoje ir svetur.

Gyvendamas JAV (2001-2005) jis muzikavo su daugeliu Čikagos ir Niujorko improvizuotojų, drauge su saksofonininku Rimvydu Pauliku subūrė Čikagoje  grupę „Baltic Asteroids“.

Pastarąjį dešimtmetį  kontrabosininkas daugiausia grojo su džiazo grupėmis “Saga”, “Riot”, “Baisios stygos”,  “CinAmono”, Giedrės Kilčiauskienės ir Andrejaus Polevikovo projektuose, alternatyvios muzikos grupėje “Pieno Lazeriai”, bendradarbiavo su Vladimiru Tarasovu, Petru Vyšniausku, Daliumi Naujokaičiu, Arūnu Šlaustu,  kompozitoriumi Linu Rimša, choru “Jauna muzika” bei Baltijos gitarų kvartetu,  popdainininke ir  aktore Jurga Šeduikyte, šokėja Lora Juodkaite,  kitais teatralais (spektakliai “Uždaras vakaras” ir “Geras žmogus iš Sezuano”).

Vytis  pasirodė Danijos, Vokietijos, JAV, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir kitų šalių džiazo festivaliuose bei kituose renginiuose. Jis dėsto Vilniaus kolegijoje ir LMTA, kuria autorinius projektus, groja solo.

Būgnininkas ir kompozitorius Andrea Marcelli gimė Romoje, 12 metų praleido JAV, o nuo 2001-ųjų gyvena Berlyne.

Per 30 karjeros metų menininkas pasirodė penkiuose žemynuose, įrašinėjo muziką su daugybe džiazo legendų, tarp jų – Wayne‘u Shorteriu, Bobu Mintzeriu, Mike‘u Sternu, Davidu Liebmanu, Hiramu Bullocku, Mitchelu Formanu, Johnu Patitucci, Palle Danielssonu, Ralphu Towneriu. 

Apie 200 jo kompozicijų įamžintos kompaktiniuose diskuose, transliuotos visame pasaulyje. Du kūriniai įtraukti į Europos hitų rinktinę. Daug Andrea albumų, tarp jų – du solinius, išleido legendinė džiazo įrašų kompanija „VERVE“.

Būgnininko kūrybą palankiai įvertino įtakingiausiai džiazo leidiniai, tarp jų – „Jazz Times“, „Drum Beat“, „AllAboutJazz“. Saksofono grandas Wayne‘as Shorteris apibūdino kolegą  kaip stulbinantį džiazo chameleoną: „Kai pirmą kartą išgirdau Andrea muziką, mane pribloškė, kad jis pats grojo būgnais, klarnetu, perkusija, klavišiniais ir reiškėsi įvairiausiais stiliais“.

Vokalistė Laura Budreckytė baigė Birštono meno mokyklą ir džiazo vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dainininkė taip pat lavino vokalinius įgūdžius Estijos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvavo Bobby McFerrino, Jeffo Cascaro, Briano Melwino meistriškumo kursuose.

2012 metais Laura tapo tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz Voices” nugalėtoja ir geriausia laisvosios programos atlikėja. 2013 metais  jai atiteko tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Riga Jazz Stage” Latvijoje „Grand Prix“.

Šie laimėjimai atvėrė solistei kelius į prestižinių „Pori Jazz” (Suomija) bei „Rigas Ritmi” (Latvija) festivalių scenas. Laura Budreckytė taip pat dainavo Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Bulgarijoje bei daugybėje muzikinių renginių Lietuvoje.

Praėjusiam Birštono festivaliui Laura subūrė grupę “CinAmono”, su kuria iki šiol aktyviai koncertuoja.  Su kita grupe “The Schwings“ pernai ji sėkmingai debiutavo Birmingamo džiazo ir bliuzo festivalyje Jungtinėje Karalystėje, sulaukdama kvietimo pasirodyti ten ir šiemet.