Vieno įtakingiausių Lietuvos džiazo kūrėjų – saksofonininko, kompozitoriaus, režisieriaus, pedagogo – Vladimiro Čekasino ir jo mokinių projektai tapo Birštono festivalio tradicija.

Maestro pastaraisiais metais stebindavo Birštono publiką gigantiškomis kolektyvinėmis scenos improvizacijomis, kuriose susipindavo įvairiausi muzikos stiliai ir meno rūšys, žaismė ir liūdesys, ironija, sarkazmas ir poezija.

Spalvingą nuotaikų bei idėjų vaivorykštę išskleis ir šiemetis V.Čekasino projektas, anot autoriaus, tyrinėjantis „amžinąją menininko būseną“. Maestro aštuonių dalių improvizacija Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų bei savomis temomis, pagal Maironio, Paul‘o Eluard‘o ir kitus literatūrinius tekstus pratęs jau kelerius metus trunkančią kelionę po lietuvių muzikos klasiko vizijų pasaulį.

Šį kartą V.Čekasino palydovai bus Vilniaus kolegijos absolventai – smuikininkas Tadas Dešukas ir būgnininkas Viktoras Krasauskas, kolegijoje studijuojantis klavišininkas Tomas Dičiūnas, B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivis violončelininkas Klemensas Šimelis ir Vilniaus kolegijos studentai aktoriai.
Vladimiras Čekasinas nuo 2003 metų dėsto Vilniaus kolegijoje džiazo improvizacijos ir ansamblio disciplinas, išugdė čia daug žinomų Lietuvos džiazo muzikantų. Jis ilgą laiką dirbo ir Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vadovavo šios mokyklos džiazo ansambliams.

V.Čekasino pedagoginė veikla yra unikali. Sunku būtų surasti Lietuvoje džiazo atlikėją, nepatyrusį jo mokyklos įtakos. Pas V.Čekasiną mokėsi Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Gediminas Lurinavičius, Leonidas Šinkarenka, Neda Malūnavičiūtė, Liudas Mockūnas, Andrė Pabarčiūtė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos džiazo kūrėjų.

V.Čekasino kolektyvuose grojimas yra neatsiejamas nuo komponavimo ir improvizavimo – patyręs mokytojas ugdo kūrybingas ir nestandartiškai mąstančias asmenybes.
1975 – 1989 metais V.Čekasinas dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) saksofoną, penkerius metus vadovavo legendiniam konservatorijos bigbendui. Šis kolektyvas sovietmečiu buvo laisvės oazė, užauginusi šaliai visą plejadą džiazo žvaigždžių.

Sverdlovske gimęs muzikas į Lietuvą atvyko 1971 metais. Čia kartu su Viačeslavu Ganelinu bei Vladimiru Tarasovu jis įkūrė legendinį GTČ trio, padėjusį pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai. Per 17 gyvavimo metų GTČ trio pelnė vienos geriausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių reputaciją. 2002 metais po ilgos pertraukos trio atnaujino savo veiklą.
V.Čekasinas intensyviai muzikavo ir su 1981-aisiais įkurtu savo kvartetu, kuris pasirodė beveik visuose žymiausiuose Europos džiazo festivaliuose.
Saksofonininkas buvo nuolat renkamas geriausiu Sovietų Sąjungos džiazo muzikantu.

V.Čekasino diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų, įgrotų su savo vadovaujamais kolektyvais bei kitais atlikėjais. Muzikas koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje, Indijoje, Kuboje.

V.Čekasino muzika skamba Pavelo Lungino kino filmuose „Taksi bliuzas“ ir „Vestuvės“. Naujausi menininko darbai – muzikinis spektaklis dramos aktoriams „Žmogaus gyvenimas“ pagal Leonido Andrejevo pjesę, monumentalus menų sintezės projektas „Miegančioji gražuolė“, parengtas su Vilniaus kolegijos ir Edinburgo Stevensono koledžo studentais praėjusiam Birštono džiazo festivaliui.
Ryški pastarųjų metų V.Čekasino kūrybos gija – tarp džiazo ir klasikos vingiuojantys muzikiniai dialogai su pianistu Petru Geniušu. Šis duetas daug savo koncertų skyrė M.K.Čiurlioniui, o pernai kartu su kompozitoriaus kūrybos tyrinėtoju profesoriumi Vytautu Landsbergiu pristatė programą „Čiurlionis ir džiazas“ Uzedomo festivalyje Vokietijoje.