Liudas Mockūnas – saxes
Stephan Pasborg – dr
Marc Ducret – g
Paul Brousseau – keyb

Tai viena įdomiausių L.Mockūno ir S.Pasborgo grupių. Šie muzikantai susipažino Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje, nuo 2000 metų drauge eksperimentuoja įvairių sudėčių ir muzikos stilių projektuose. Tandemo albumas Toxikum 2004-aisiais buvo pripažintas Danijoje Metų džiazo atradimu.

Birštono scenoje abu muzikantus jau girdėjome jų seksteto, kvinteto Toxikum, grupių Ibrahim Electric ir Pasborg’s Odessa 5 projektuose.

Šį kartą L.Mockūnas ir S.Pasborgas improvizuos su dviem savitomis prancūzų scenos asmenybėmis – vienu geriausių pastarojo dešimtmečio gitaristų M. Ducret bei klavišininku P. Brousseau.

Megaphone projektas – tai proga pažvelgti į džiazo ateitį.

Liudas Mockūnas yra vienas kūrybingiausių Lietuvoje šiuolaikinio džiazo bei improvizacinės muzikos atstovų. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, jis iš karto ėmė aktyviai reikštis Europos improvizacinės muzikos scenoje.

Pučiamųjų instrumentų virtuozas ir kompozitorius yra tarptautinių džiazo kolektyvų Pasborg-Mockunas Toxikum, elektroakustinio trio Red Planet, lietuvių kvarteto Saga vienas lyderių, Copenhagen Art Ensemble, Pasborg’s Odessa 5, Vladimiro Tarasovo trio, šiuolaikinės muzikos ansamblio Gaida narys. Pastaruoju metu kaip lyderis jis daugiausiai muzikuoja su Mockūno Nuclear.

Muzikas dalyvavo Pierre’o Dorge ir jo „New Jungle Orchestra” programose, groja duetuose su Marcu Ducret ir Ryoji Hojito, Barry Guy, Petru Geniušu, Vladimiru Tarasovu, bendradarbiauja su Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu, Matsu Eilertsenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooaaru ir daugybe kitų įdomių džiazo kūrėjų. Jis grojo ir su Andrew Hillo Jazz Par oktetu, Mikko Innaneno Inkvisitio, Ibrahim Electric, britų trioVD, Matsu Gustaffssonu, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu.
 
L.Mockūno meistriškumas yra įvertintas Lietuvos, Latvijos ir Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, džiazo festivalių Vilnius Jazz ir Birštonas prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos Auksiniu disku. 2011 metais jam įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas Auksinis scenos kryžius už geriausią muziką dramos spektakliui.

Menininkas yra žinomas ne tik kaip improvizacinės muzikos bei avangardinio džiazo atstovas, bet ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas. Jo repertuare – akademinės muzikos kūrėjų Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Giedriaus Puskunigio kūriniai.

Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su Kralovy Hradec Symphony Orchestra, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu Chordos.

Su įvairiais kolektyvais L.Mockūnas gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.

Stefanas Pasborgas įsitvirtino Europos džiazo, o ypač eksperimentinės muzikos scenoje, kaip aukščiausio lygio būgnininkas, savitas kompozitorius ir grupių lyderis.

Dar studijuodamas Kopenhagos ritminės muzikos konservatorijoje (ją baigė 2002 metais) jis pelnė Konservatorijos talento prizą. S.Pasborgui atiteko ir solisto prizas 16-ajame Europos džiazo konkurse Vokietijoje, I prizas 5-ajame Europos improvizacinės muzikos konkurse Prancūzijoje.

2004-aisiais būgnininkas pelnė Danijos muzikinį apdovanojimą kaip Metų muzikantas, o 2011-aisiais sulaukė aukščiausio savo šalyje įvertinimo už albumą Odessa X-tra Large.

S.Pasborgo kompaktinį diską TriplePoint Niujorko žurnalas All About Jazz įtraukė į 2007-ųjų geriausių debiutinių albumų penketuką. Praėjusiais metais Stefanas buvo išrinktas Kopenhagos Jazzhouse reziduojančiu menininku.

Būgnininkas grojo ir įrašinėjo muziką su daugybe korifėjų, tarp jų – Johnu Tchicai, Marcu Ducret, Ellery Eskelinu, Tomaszu Stanko, Ray Andersonu, Timu Berne, Palle Danielssonu, Andersu Jorminu, Miroslavu Vitousu, Michaeliu Formaneku, Jesperu Zeuthenu, Mikko Innanenu, Lotte Anker, Peteriu Friisu Nielsenu, Carstenu Dahliu, Alexu Rieliu. Kaip įvairių grupių lyderis ir narys

Jis gastroliavo daugybėje Europos šalių, Azijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Afrikoje.

S.Pasborgas yra nepriklausomos įrašų kompanijos ILK vienas įkūrėjų.

Marcas Ducret – unikalus gitaros virtuozas, sulaukęs pripažinimo ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Azijoje. Jo kūrybos paieškų laukas – nuo roko klasikos, šiuolaikinės akademinės, elektroninės muzikos iki free improvizacijų ir monumentalių meno sintezės projektų.
 
Muziko karjerą gitaristas pradėjo kaip savamokslis, grodamas folkloro, roko, šokių muzikos grupėse. Jis įvaldė spalvingą instrumentarijų – akustinę bei elektrinę dvylikastyges, bosinę, baritoninę ir sopraninę gitaras. 1986 metais muzikas tapo Orchestre National de Jazz nariu. Vėliau grojo prancūzų Andy Emler‘o, Francois Chassagnite, Antoine Herve ir kitose grupėse, duete su Malo Valois.

9 dešimtmečio pabaigoje M.Ducret pradėjo koncertuoti su savo trio – pasirodė su juo daugelyje Europos festivalių, Afrikoje, Indijoje ir Japonijoje. Vėliau įkūrė kvartetą su saksofonininku Larry Schneider‘u, decetą Seven Songs, savitai interpretuojantį 7 dešimtmečio muziką.
 
Reikšminga figūra M.Ducret karjeroje – JAV saksofonininkas Timas Berne. Jis išpopuliarino prancūzų gitaristą už Atlanto, jau du dešimtmečius kviesdamas jį koncertuoti su savo grupėmis. Marcas išleido T.Berne įrašų kompanijoje ir kelis solinius albumus.

Gitaristas taip pat koncertavo ir įrašinėjo muziką su Davidu Sanbornu, Bobby Previte‘u, Django Batesu, Adamu Nussbaumu, Ericu Barretu, Joey Baronu, Davidu Friemannu, Joachimu Kühnu, Franco Ambrosetti, Michel‘iu Godard‘u, Didier Lockwoodu, Michel‘iu Portalu, Louiso Sclaviso ir Dominique‘o Pifarely Acoustic Quartet ir daugeliu kitų iškilių asmenybių.

M.Ducret reiškiasi įvairiausių žanrų ir stilių projektuose. Jis grojo solo operos spektaklyje, koncertavo su kinų tradicinės muzikos atlikėjais, įgrojo kelių filmų garso takelius, bendradarbiauja su Copenhagen Art Ensemble ir Ensemble Cairn.

Pastaraisiais metais muziką įtraukė menų sintezės projektai. M.Ducret įrašė albumą Qui Parle?, kuriame muzika susipina su balso intonacijomis, literatūriniu tekstu bei ritmu. Projekte Un sang d’encre menininkas panaudojo ir šokį, video-, religinius archyvinius tekstus. O pastaruoju metu gitaristas bando perteikti muzika rašytojo Vladimiro Nabokovo vizijas.

M.Ducret Birštono festivalyje jau koncertavo 2004 metais su kvintetu Toxikum. Jo gitara skamba ir šios grupės albume. Be to, yra išleistas M.Ducret ir L.Mockūno duetų albumas.

Paul‘as Brousseau yra savamokslis multiistrumentininkas, siekiantis suderinti kūryboje tradicijas, novatoriškus sprendimus ir gerą humorą. Savo tikslui jis pasitelkia įvairius klavišinius instrumentus, sintezatorius, fortepijoną, gitaras, bosus, perkusiją bei spalvingą muzikos stilių paletę.

P. Brousseau yra senas M.Ducret scenos partneris. Jis dalyvauja S.Pasborgo ir L.Mockūno projektuose, muzikuoja su savo grupe Kolkhoze Printanium.