Olegas Molokojedovas – keyb
Petras Vyšniauskas – sax
Leonidas Šinkarenka – b
Gediminas Laurinavičius – dr

Šis projektas pora mėnesių gyvavo sostinės džiazo klube „Kablys“ Petro Vyšniausko ir Olego Molokojedovo pastangomis – kiti muzikantai keisdavosi.

Susitikusius po ilgos pertraukos senus scenos parnerius užplūdęs įkvėpimas pergyveno patį „Kablį“, todėl projektas atgaivinamas Birštone.

Visus jo muzikantus sieja bendra dešimtmečių patirtis. Olegas Molokojedovas su  Petru Vyšniausku pradėjo groti 1980-aisiais. Saksofonininkas buvo Olego Molokojedovo kvarteto narys, gastroliavo su juo po Sovietų Sąjungą.

Su Leonidu Šinkarenka ir Gediminu Laurinavičiumi klavišininkas grojo Vladimiro Čekasino ir Vilniaus džiazo kvartetuose, o visi keturi projekto dalyviai yra muzikavę Vladimiro Čekasino bigbende ir įvairiuose bigbendo  artistų ansambliuose.

„Tai buvo Vilniaus džiazo mokyklos kūrybinis pikas. Dar tada susiformavo mūsų bendravmo stilius. Šiandien susitikus scenoje, ta patirtis ir įpročiai sugrįžta, įgįja naują kvėpavimą. Viskas mūsų seniai surepetuota – lieka tik susitarti dėl idėjų. Labai įdomu groti tokių universalų, bendraujančių  bet kuria džiazo kalba, ansamblyje“, – dėstė Olegas.

Taigi iš muzikantų galime tikėtis visko, nors projekto ašis, anot Olego Molokojedovo, – klasikinis džiazas.

Klavišininkas, kompozitorius, pedagogas Olegas Molokojedovas pradėjo groti džiazą 7-ajame dešimtmetyje, įkvėptas Vilniaus džiazo mokyklos pradininko klavišininko Viačeslavo Ganelino.

Pirmą kartą džiazo festivalyje klavišininkas pasirodė 1966-aisiais pristatydamas savo kvintetą Taline.Vėliau jis  įkūrė kvartetą, tapo Vladimiro Čekasino scenos partneriu – grojo įvairiuose saksofonininko ansambliuose, bigbende, o su jo kvartetu apkeliavo daugelį Europos šalių.

1989-aisiais Olegas Molokojedovas prisijungė prie Vytauto Labučio trio ir jau kaip Vilniaus džiazo kvarteto narys  tęsė Viačeslavo Ganelino puoselėtas tradicijas. Šis kolektyvas pasirodė daugelyje tarptautinių festivalių, tapo  lietuviškojo džiazo ambasadoriumi pasaulyje. Džiazuomenė puikiai prisimena klavišininko teatrališkus, žaismingus pasirodymus šio kvarteto programose.

Dirbdamas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje Olegas Molokojedovas kartu su Vladimiru Čekasinu sukūrė savitą džiazo improvizacijos dėstymo metodiką. Jis parengė ir pristatė festivaliuose ne vieną projektą su jaunosios kartos džiazo atlikėjais.

Be minėtų džiazo meistrų, Olegas Molokojedovas bendradarbiavo su saksofonininkais Janu Maksimovičiumi, Danieliu Praspaliauskiu, Anatolijumi Vapirovu ir daugeliu kitų muzikantų. Jo diskografijoje – apie 30 albumų.

Olegas Molokojedovas sukūrė ryškių džiazo temų, kurių išgirsime ir šiame projekte, jis taip pat  reiškėsi spaudoje.

Saksofonininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras Vyšniauskas yra vienas Lietuvos profesionaliosios saksofono mokyklos pradininkų ir pagrindėjų. Šlovinga jo muzikinė karjera trunka jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

Savo pirmąją garsią grupę – savo vardo  kvartetą – muzikas subūrė 1982 metais Vilniaus „Neringos” kavinėje. Du kartus iš eilės (1982 ir 1984 m.) jis pelnė Birštono festivalio Didįjį prizą. 1983-aisiais kvartetas tapo sąjunginio konkurso laureatu, o pats Petras Vyšniauskas buvo daug kartų renkamas geriausiu Sovietų Sąjungos saksofonininku bei Metų džiazo muzikantu.

Šiandien tarp menininko trofėjų – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, LDK Gedimino V  laipsnio ordinas, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) aukso medalis, Baltijos asamblėjos meno premija ir dešimtys kitų apdovanojimų.

Petras Vyšniauskas yra  reto universalumo menininkas. Jis groja ne tik įvairių stilių džiazą, bet ir akademinę muziką – nuo barokinių kompozicijų iki jam dedikuotų šiuolaikinių autorių kūrinių, pats yra sukūręs muziką dešimtims spektalių ir vaidybinių filmų. Jo diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų.

Kūrėjas bendradarbiavo su daugeliu žinomų džiazo, klasikinės ir liaudies muzikos atlikėjų, tarp jų – Prahos filharmonijos bei Niujorko St. Luko simfoniniais orkestrais, Paryžiaus radijo ir Niujorko „Metropolitan Opera“ chorais, liaudies dainininke Veronika Povilioniene ir birbynininku Antanu Smolskumi, džiazo gitaristu Fredu Frithu, pianistais Bobu Stensonu, Karlu Bergeriu, saksofonininkais Steve‘u Lacy, Charlie Mariano, kontrabosininkais Kentu Carteriu ir Vladimiru Volkovu, trimitininkais Tomaszu Stanko ir Herbu Robertsonu, būgnininkais Hanu Benninku ir Klausu Kugeliu.

Jau 25-erius metus gyvuoja Petro Vyšniausko ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano duetas „PetrArka“,   saksofonininkas yra „Ganelin Trio Priorities“ ir kitų tarptautinių grupių narys.

Su įvairiais kolektyvais Petras Vyšniauskas  grojo tarptautiniuose džiazo festivaliuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Jis dalyvavo  penkių pasaulinių „Expo“ parodų Hanoveryje (Vokietija), Aichi (Japonija), Saragosoje (Ispanija), Šanchajuje (Kinija) ir Yeosu (Pietų Korėja)  muzikinėse programose.

Petro Vyšniausko mokiniai – Janas Maksimovičius, Liutauras Janušaitis, Kęstutis Vaiginis, Remigijus Rančys, Dovydas Stalmokas, Simonas Šipavičius ir kiti – šiandien sudaro jaunosios džiazo kartos elitą.

Nuo praėjusių metų menininko gimtojoje Plungėje rengiamas nacionalinis Petro Vyšniausko saksofonininkų festivalis.

Bosininkas, kompozitorius, festivalių rengėjas, grupių lyderis Leonidas Šinkarenka yra vienas kūrybingiausių šalies džiazo atstovų.

Per daugiau kaip tris karjeros dešimtmečius jis grojo Vladimiro Čekasino ir Vytauto Labučio ansambliuose, Petro Vyšniausko kvartete, kvintete „Džiazo nublokšti“, Vilniaus džiazo kvartete, Vladimiro Tarasovo „Lithuanian Art Orchestra“, Dainiaus Pulausko grupėje  bei kituose kolektyvuose.

1997-aisiais bosininkas debiutavo kaip kvarteto „Jazz 4“ lyderis, su šios grupės muzikantais išleido keturis albumus, koncertavo Lietuvoje, Suomijoje, Londono džiazo klubuose.

2003 metais L.Šinkarenkos iniciatyva atgimė jo, Vytauto Labučio ir Arvydo Jofės trio, pasivadinęs „Lithuanian Jazz Trio“. Su šiuo kolektyvu bosininkas koncertavo daugelyje Europos šalių, pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą už šalies garsinimą pasaulyje.

Pernai prie šio trio prisijungė jaunesnės kartos saksofonininkas Janas Maksimovičius, ir debiutavo kvartetas „Šinkarenko Jazz 4 N“,  jau koncertavęs Lietuvoje, Šveicarijoje ir Švedijoje.

Nuo 2003 metų Leonidas Šinkarenka rengia tarptautinius džiazo festivalius Nidoje,  nuo 2012-ųjų – ir Druskininkuose. Pernai Neringos savivaldybė jo nuopelnus „garsinant Neringą“ įvertino medaliu.

Muzikanto maršrutuose – jau daugiau kaip 100 festivalių, diskografijoje – daugiau kaip 60 albumų. 2006 metais  jo veikla buvo įvertinta Birštono džiazo festivalio Didžiuoju prizu.

Perkusininkas ir džiazo pedagogas Gediminas Laurinavičius yra nuolatinis Birštono džiazo festivalio dalyvis, muzikuoja jo scenoje nuo pat 1980-ųjų. Čia jis pasirodė  Petro Vyšniausko kvarteto, įvairiuose Vladimiro Čekasino, Vladimiro Tarasovo, Vilniaus džiazo kvarteto, kvinteto „Džiazo nublokšti“,  kitų kolektyvų projektuose.

1991 metais perkusininkas subūrė savo ansamblį “Gedo Sindikatas“,  kuris gyvavo penkerius metus.

Išradingo perkusininko improvizacijos skamba šiuolaikinio meno kūrėjų parodose, jis sukūrė  muzikos spektakliams ir kino filmams. Anot Gedimino,  muzikuoti galima viskuo. Jis pats yra grojęs net mezgimo staklėmis, bandęs paversti muzika riedlentininkų skleidžiamus garsus.

Tarp įdomesnių Gedimino Laurinavičiaus projektų – Diuseldorfe įgarsintas „Euroteatro“ spektaklis „Nesusipratimas“ pagal Alberto Camus pjesę, Vilniuje pristatytos solinė programa „Prarasto laiko beieškant“ ir  muzikinė instaliacija „Tirpstanti dimensija“.

Atlikėjas nuolat dalyvauja Lietuvos džiazo festivaliuose, pasirodė su įvairiais kolektyvais „Jazz Jambore“ (Lenkija), Montrė (Šveicarija), Monmartro (Prancūzija), Romos (Italija), Varnos (Bulgarija) džiazo festivaliuose, „Expo 2000“ parodoje Hanoveryje, “Millenium Dome” („Tūkstantmečio kupole“) Londone.

Pastaruoju metu perkusininkas dažniausiai groja dviese su Vytautu Labučiu ir trio su smuikininku Vytautu Mikeliūnu bei Eugenijumi Kanevičiumi. Ilgus metus gyvuoja tęstinis jo projektas „Drum Party“,  kuriame Gediminas atsiskleidžia ir kaip pedagogas – užkrečia muzikavimo aistra auditoriją nuo vaikų iki politikų. Ne veltui atlikėjas jau beveik tris dešimtmečius ugdo būsimuosius perkusininkus Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje.