Liudas Mockūnas – ss, ts, cls

Eugenijus Kanevičius – b, electronics

Vladimir Tarasov – dr, perc, cimbalom and hunting horn

Šie džiazo grandai trise groja nedažnai – prie jų prisijungia ir kiti menininkai. Trio ne kartą koncertavo su amerikiečių poetu Kerry Shawn Keys, gyvai skaičiusiu poeziją, taip pat grojo sekstete su rusų džiazo meistrais, yra pasirodę kitose sudėtyse.

Kiekvienas šio ansamblio koncertas yra unikalus, nes tai – visiškai spontaniška muzika: trys lygiaverčiai grupės nariai prieš kildami į sceną netgi nesitaria. Taip jie įrašė ir neseniai pasirodžiusį dvigubą vinilinį albumą „Intuitus“,  kurį išleido „NoBusiness Records“ kompanija.

Birštono festivalis pirmasis pristato šį leidinį.

Multiinstrumentininkas, kompozitorius, grupių lyderis Liudas Mockūnas yra vienas ryškiausių Lietuvoje šiuolaikinio džiazo bei improvizacinės muzikos atstovų. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją  bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, jis greitai įsitvirtino Europos improvizacinės muzikos scenoje. Šiandien tai bene dinamiškiausias Lietuvos džiazo kūrėjas, nuolat migruojantis per Europos festivalius ir džiazo klubus, randantis vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Portugalijos ir kitų kraštų muzikantų.

Liudas  yra grupės „Mockūno Nuclear“ bei „Traffic Trio“ lyderis, tarptautinių džiazo kolektyvų „Toxikum“, elektroakustinio trio „Red Planet“, lietuvių kvarteto  „Saga“ vienas lyderių, „Copenhagen Art Ensemble“, Markuso Pesoneno „Hendecet“,  Stefano Pasborgo „Free Moby Dick“ ir „Odessa 5“,  tarptautinių  grupių „Dirty Mountain“, „Heavy Beauty“, Mikko Innaneno „Innkvisitio“,  šiuolaikinės muzikos ansamblių „Gaida“, „Konvoj Art“  bei Lietuvos ansamblių tinklo narys.

Muzikas groja duetuose su Marcu Ducret ir Ryoji Hojito, Barry Guy, Williamu Hookeriu,  Petru Geniušu,  Artūru Bumšteinu, Vladimiru Tarasovu, Mikko Innanenu, bendradarbiauja su Pierre’u Dorge bei  jo „New Jungle Orchestra”,  Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu, Matsu Eilertsenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooääru, Hugo Carvalhais ir daugybe kitų savitų džiazo kūrėjų.

Jis grojo ir su Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu, „Ibrahim Electric“, britų „TrioVD“, „Free Tallinn Trio“, Matsu Gustaffssonu, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu ir kitais džiazo novatoriais.

2004 metais Liudas  kartu su Stefanu Pasborgu  pelnė  Danijos muzikos apdovanojimą už grupės „Toxikum“ albumą. Saksofonininko meistriškumas yra įvertintas ir Lietuvos, Latvijos bei Prancūzijos džiazo  konkursų premijomis, džiazo festivalių „Vilnius Jazz“ ir „Birštonas“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. 2011 metais jam įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią muziką dramos spektakliui.

Menininkas yra žinomas ne tik kaip improvizacinės muzikos bei avangardinio džiazo atstovas, bet ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas. Jo repertuare – akademinės muzikos kūrėjų Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Giedriaus Puskunigio kūriniai.

Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su „Kralovy Hradec Symphony Orchestra“, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“. 2013 metais jis išleido su pianistu Petru Geniušu M.K.Čiurlionio fortepijoninių preliudų originalių interpretacijų albumą „Jūra Miške“. Su įvairiais kolektyvais jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje.

Atlikėjo diskografiją sudaro apie 60 albumų. Liudas Mockūnas daug nuveikė eksperimentinio džiazo leidybai – jis yra vienas nepriklausomos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ įkūrėjų bei strategų.

Šiuo metu Liudas Mockūnas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei KaunoVytauto Didžiojo universiteto džiazo katedrų docentas.

Vienas universaliausių Lietuvos bosininkų Eugenijus Kanevičius debiutavo džiazo scenoje 1986-aisiais.

Jis – ilgametis Arkadijaus Gotesmano, Skirmanto Sasnausko, Artūro Anusausko, Egidijaus Buožio, Arvydo Jofės, Gedimino Laurinavičiaus ir kitų muzikantų partneris. Bosininkas dalyvavo reikšminguose Petro Vyšniausko, Juozo Milašiaus, Liudo Mockūno, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo, Tomo Kutavičiaus projektuose, grojo Kauno bigbende, Vilniaus džiazo kvartete,  bendradarbiavo su estų saksofonininko Raivo Tafenau kvartetu bei bigbendu „Dream Big Band”.

Šiuo metu Eugenijus Kanevičius groja „Traffic Trio“ su Liudu Mockūnu ir Daliumi Naujokaičiu, taup pat trio su Arkadijumi Gotesmanu ir Juozu Kuraičiu, dalyvauja Vladimiro Tarasovo „Lithuanian Art Orchestra“ programose.

Eugenijaus  kompozicijos skamba Raivo Tafenau kvarteto,  L.V.K.A. ir kitų grupių albumuose.  Jis nuolat rašo muziką Alytaus dramos teatro spektakliams.

Muzikas atstovavo Lietuvai Bulgarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse, nuolat dalyvauja šalies džiazo festivaliuose.

2004 metais Eugenijaus Kanevičiaus veikla buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku”.

Perkusininkas, kompozitorius, vizualiojo meno kūrėjas Vladimiras Tarasovas priklauso ir džiazo, ir akademinės muzikos bendruomenei. Nuo 1991-ųjų menininkas yra  Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Jis kuria muziką orkestrams, kino filmams, teatrui, meistriškai įgyvendina džiazo idėjas tiek soliniais projektais, tiek ir monumentaliomis savo įkurto (1991 m.) kolektyvo „Lithuanian Art Orchestra“ programomis. Dvejus pastaruosius metus Vladimiras Tarasovas triumfavo „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje pristatydamas su šiuo orkestru savo etapines kompozicijas „Gobelenas I“ ir „Gobelenas II“. 

Vladimiras Tarasovas į Lietuvą atvyko 1968-aisiais iš Archangelsko. 1971 metais jis tapo Viačeslavo Ganelino trio nariu, 1998 metais išleido apie šį ansamblį autobiografinę knygą „Trio”.

1999-2002 metais kūrėjas vadovavo Lietuvos rusų dramos teatrui, režisavo čia spektaklius. Muzikas bendradarbiavo  ir su Štutgarto valstybiniu teatru (1995), Niujorko Bruklino muzikos akademijos „Majestic Theatre” (1995), Orleano „Josef Nadj Centre Choregraphique National” (1998) bei kitomis scenos menų institucijomis.

Nuo 1991 metų Vladimiras Tarasovas dalyvauja personalinėse ir grupinėse vizualiojo meno parodose.  Jis pats, be profesionalių operatorių ir montuotojų pagalbos, kuria audiovizualines instaliacijas, kurioms temų dažnai suranda kelionėse po egzotiškas šalis.

Menininkas rodė savo darbus Diuseldorfo „Kunsthalle”, Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje, Paryžiaus „Centre Georges Pompidou” centre  bei „Galeries nationales du Grand Palais”, Venecijos bienalėje, „EXPO-2008“  Saragosoje, Majamio „Bass Museum of Art“, Stokholmo „Kulturhuset”, Maskvos šiuolaikinio meno centre „Dom”, Nacionaliniame šiuolaikinio meno centre, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje bei  kituose meno centruose. 2008 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido albumą “Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo“.

Kūrėjas dėstė ir vedė seminarus Bremeno aukštojoje muzikos mokykloje, Podevilio meno centre Berlyne, Vizualiojo meno institute Orleane, Kalifornijos universiteto menų fakultete bei „University of the Pacific“,  Diuseldorfo  ir Vilniaus dailės akademijose bei kitose mokyklose.

Vladimiras Tarasovas nuolat pasirodo teatro, džiazo bei vizualiojo meno projektuose Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV, kitose šalyse. Jis surengė ne vieną projektą su lietuvių bei užsienio literatais.

Perkusininkas yra muzikavęs su Andrew Cyrille’u, “The Rova Saxophone Quartet”, Anthony Braxtonu, Lauren Newton, Butchu Morrisu, Thomaszu Stanko, Didier Petit, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabadosu, Masahiko Satoh, Kazutoki Umezu, Anatolijumi Vapirovu bei kitais iškiliais džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjais.

Kompozitoriaus ir improvizuotojo talentas ryškiai atsiskleidžia Vladimiro Tarasovo soliniuose perkusijos projektuose. Jo diskografijoje – beveik dvi dešimtys solinių albumų. 34 albumus jis įgrojo su Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio ir daugiau kaip 60 – su kitais  Lietuvos bei užsienio džiazo ir akademinės muzikos atlikėjais.

2009 m. Rusijoje buvo išleista trečioji Vladimiro Tarasovo knyga “Tam-Tam” ( leidykla “NLO”). Tais pačiais metais kūrėjas tapo Rusijos prestižinės premijos “Triumf”, skiriamos už meno ir literatūros laimėjimus, pirmuoju laureatu iš Lietuvos. Jis yra apdovanotas ir Birštono festivalio bei „Vilnius Jazz“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui.